EN

LBEA Naujienos

Įvyko tarptautinė LBEA konferencija

Spalio 3 d. Kauno Technologijos Universitete, Santakos slėnio konferencijų centre, vyko tarptautinė konferencija „Nauji branduolinės energetikos projektai Europos šalyse“.

Tarptautinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos branduolinės energetikos asociacija skirta aptarti naujausius branduolinės energetikos projektus, pažangiausias technologijas ir tvarius sprendimus, kurie ateinančiais dešimtmečiais formuos energetikos kryptį Europoje. Tarptautiniame renginyje dalyvavo specialistai ir pranešėjai iš Prancūzijos, Suomijos, Čekijos, Ukrainos, Vengrijos Slovakijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos ir Estijos.

Konferencijos dalyvius pasveikino Europos branduolinės energetikos bendrijos prezidentas Stefano Monti ir apžvelgė dabartinę situaciją Europos branduolinės energetikos sektoriuje. Pasak jo, kylančios energijos kainos pasaulyje bei nestabili geopolitinė padėtis lėmė tai, kad daugelis Europos valstybių, plėtojančių branduolinę energetiką, paspartino investicijas į šį sektorių.

„Šiandien branduolinės energetikos plėtrai atvertos durys ir Europos institucijų lygmeniu. Naujos iniciatyvos, tokios kaip ES Taksonomijos reglamentas, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas (angl. Net-Zero Industry Act), Prancūzijos inicijuotas „branduolinės energetikos aljansas“ apjungiantis daugiau nei 12 Europos šalių, Pramonės aljansas, siekiantis paspartinti mažų modulinių reaktorių (SMR) kūrimą – visa tai lemia vis didesnį branduolinės energetikos vaidmenį siekiant dekarbonazicijos ir energetinio stabilumo tikslų“, – konferencijoje kalbėjo S. Monti.

Planuojama, kad iki 2050 m. Europoje branduolinių elektrinių galia pasieks 150 GW, o tai sudarys apie 25 proc. visų energijos generavimo pajėgumų. Ypač ambicingus šio sektoriaus plėtros planus skelbia Didžioji Britanija, Prancūzija ir Švedija. Net iki 40 proc. naujų pajėgumų tektų mažiems moduliniams reaktoriams.

Prancūzijos, atominės energetikos pionierės, kuri atominę energetiką laiko svarbiausia atsisakant iškastinio kuro, atstovas Nicolas Devictor, savo pranešime ryžtingai pristatė planus pastatyti 6 naujus reaktorius iki 2035 metų, o vėliau – dar 8. Didžioji dalis šalyje dabar veikiančių branduolinių jėgainių bus renovuotos ir modernizuotos, o jų veikimo laikas pratęstas.

Kaimyninės Lenkijos atstovai, kurie branduolinę energetiką laiko pagrindu stiprinant šalies energetinį saugumą ir mažinančią priklausomybę nuo iškastinio kuro, pristatė naują branduolinės energetikos etapą. Pranešimą konferencijoje skaitęs Lenkijos atstovas Pawel Gajda, pristatė šalyje pradėtas pirmąsias branduolinės elektrinės statybas, kurias numatoma užbaigti 2033-2036 metais. Šios elektrinės galingumas sieks 3750 MW. Pirmajame plėtros etape šalyje ruošiamasi pastatyti 6 naujus reaktorius. Lenkijos įmonė „Orlen Synthos Green Energy“ taip pat ketina investuoti į branduolinės energetikos projektus ir statyti 24 mažus modulinius reaktorius šalies teritorijoje.

Aiškią poziciją mažų modulinių reaktorių plėtroje deklaravo Suomijos ir Čekijos atstovai. Suomijoje šiuo metu vystomas 50 MW galios mažasis modulinis reaktorius. Paprasta ir nebrangi technologija yra skirta aprūpinti šiluma ir karštu vandeniu nedidelių miestų gyventojus, o šilumos kaina siektų iki 40 Eur už MWh. Planuojama, kad pirmasis toks reaktorius pradėtų veikti 2030 metais. Čekija iki 2036 metų planuoja pastatyti 4 naujus branduolinius reaktorius ir pradėti mažų modulinių reaktorių parko plėtrą.

Pasak Osvaldo Čiukšio, Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos prezidento, tai puikūs pavyzdžiai iliustruojantys įvairių Europos valstybių pastangas užsitikrinti energetinę nepriklausomybę bei plėtoti tvarią ir netaršią energetiką.

„Tolesniam branduolinės energetikos vystymui Lietuvoje trūksta politinės lyderystės ir atitinkamų sprendimų. Naujoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2028 metų apsispręsti ar Lietuvai reikalinga branduolinė energetika. Ambicingi kaimyninių šalių planai vystyti tiek didžiųjų, tiek mažųjų modulinių reaktorių projektus, aiškiai rodo, kad galime smarkiai pavėluoti, todėl kokias technologijos rinktis, kokio galingumo reaktorius ir kur statyti būtina spręsti jau šiandien. Vien tik atsinaujinančios energetikos pagrindu vystomas energijos generavimas yra netvarus ir nesubalansuotas“, – sako O. Čiukšys.

Tam pritaria ir KTU mokslininkai, teigdami, kad branduolinės energijos diegimas ir vystymas su kitomis atsinaujinančios energetikos šaltiniais, tokiais kaip vėjas ir saulė užtikrintų stabilų energijos generavimą.

„Lietuvai ketinančiai iki 2030 m. visa reikalinga elektra apsirūpinti iš atsinaujinančios energijos šaltinių, tai gali labai brangiai kainuoti, todėl naujos kartos mažų branduolinių reaktorių diegimas ne tik sumažintų elektros kainas rinkoje, bet ir leistų užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą ir subalansuotą elektros ir šilumos energijos tiekimą“, – akcentuoja prof. dr. Saulius Gudžius, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto mokslo prodekanas, Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Jono Vanago, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto lektoriaus, šiandien energetikos sritis neįsivaizduojama be žaliojo vandenilio, saulės, vėjo, vandens, SMR, AMR generuojamos švarios energijos.

„Europa sparčiu žingsniu eina į priekį vystant ir įgyvendinant energetines technologijas. Konferencijoje pristatyti Europos šalių gerieji pavyzdžiai, tikimės, privers rimčiau svarstyti apie branduolinės energetikos, ypač mažųjų branduolinių reaktorių, vystymą Lietuvoje. Energijos šaltinių diversifikavimas, ne tik leistų užsitikrinti stabilumą ir saugumą, tačiau greta su žaliojo vandenilio vystymo projektais, Lietuva turi visas galimybes iš importuojančios energetinius išteklius šalies, tapti eksportuojančia šalimi“, – pabrėžė J. Vanagas.

Tarptautinė konferencija „Nauji branduolinės energetikos projektai įvairiose Europos šalyse“

Lietuvos branduolinės energetikos asociacija organizuoja tarptautinę konferenciją „Nauji branduolinės energetikos projektai įvairiose Europos šalyse“. Renginys vyks 2024 m. spalio 3 dieną Kauno Technologijos Universitete, Santakos slėnio konferencijų centre.

Pranešėjai iš tokių vedančių branduolinės energetikos valstybių kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija, Čekija pristatys savo nacionalines branduolinės energetikos vystymo programas bei supažindins su vykstančiais ar planuojamais projektais. Lenkijos, Estijos, Italijos atstovai pasidalins naujienomis apie jų šalyse planuojamus naujų branduolinių elektrinių projektus ir jų eigą.

Renginys yra nemokamas. Prašome užsiregistruoti elektroniniu paštu lbea@lbea.lt. Konferencijos programa paskelbta čia

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Lietuvos radijo aktualijų laida

2024 m. balandžio 2 d. LBEA prezidentas Osvaldas Čiukšys ir LBEA valdybos narys bei Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius dalyvavo Lietuvos radijo aktualijų laidoje, skirtoje diskusijai apie branduolinės energetikos ateitį Lietuvoje. Laida pasirodė po naujai pristatyos Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos, kurioje numatyta, kad branduolinė energetika galėtų užimti iki 20-30 procentų elektros generavimo struktūroje. Buvo išsakyta daug šios energetikos priešininkų ir šalininkų argumentų, tačiau įdomu atkreipti dėmėsį, kad laidos metu vykusiu balsavimu 52 procentai klausytojų pasisakė už naujų elektro generavimo šaltinių, tame tarpe ir branduolinės energetikos, vystymą Lietuvoje.

Nuoroda į lados įrašą

Diskusija Baltijos energetikos forume

2023 m, spalio 27 d. LBEA prezidentas Osvaldas Čiukšys ir LBEA valdybos narys, Lietuvos energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius dalyvavo "Verslo žinių" organizuotame Baltijos energetikos forume, diskusijoje "Ar branduolinė energetika grįžta į politikos dienotvarkę?". Diskusijos dalyvių pateikti konkretūs pavyzdžiai apie atskirų valstybių sprendimus, vykdomus projektus ir naujas tendencijas sektoriuje leidžia manyti, kad šiai energetikos rūšiai daugelis pirmaujančių pasaulio šalių teikia ypatingą reikšmę. Diskusijos dalyviai sulaukė daug klausimų iš auditorijos, o pati diskusija pasitarnavo supažindinant Lietuvos energetikos sektoriaus bendruomenę su šios energetikos šakos naujienomis.

Tarptautinė konferencija "Mažieji branduoliniai reaktoriai: pirmaujančių šalių ir gamintojų patirtis"

2023 m. birželio 15 dieną, Lietuvos mokslų akademijoje LBEA surengė tarptautinę konferenciją "Mažieji branduoliniai reaktoriai: pirmaujančių šalių ir gamintojų patirtis", į kurią susirinko virš 100 dalyvių iš įvairių šalių. Gausiai susirinkusius dalyvius ir pranešėjus pasveikino Mokslų akademijos prezidentas prof. Jūras Banys. Renginyje dalyvavo bei pranešimą skaitė ir Europos branduolinės energetikos draugijos (ENS) prezidentas prof. Leon Cizelj. Konferencijoje buvo pristatytos įvairių kaimyninių šalių branduolinės energetikos programos, diskutuota apie naujausias mažųjų modulinių reaktorių technologijas bei jų galimybes užtikrinant tvarų ir neteršiantį aplinkos elektros energijos generavimą bei platų pritaikymą kituose ekonomikos sektoriuose. Didelio dėmesio susilaukė ir apžvelgti ES projektai susiję su šia nauja kryptimi branduolinės energetikos sektoriuje.
Lietuvos branduolinės energetikos asociacija nuoširdžiai dėkoja už paramą organizuojant šį svarbų renginį Orlean Synthos Green Energy, UAB Toromega, UAB Tecos ir Lietuvos energetikos institutui.

Pranešimas Kauno Technologijos Universitete

2023 m. balandžio 4 d. LBEA prezidentas Osvaldas Čiukšys KTU Elektros ir elektronikos fakultete skaitė pranešimą apie mažuosius modulinius reaktorius ir apsikeitė nuomonėmis su renginio dalyviais apie šios technologijos plėtros perspektyvas.